Kalibravimas, kaip standartinė matavimo tikslumo užtikrinimo procedūra, jau seniai tapo neatsiejama kasdienio pramoninio gyvenimo dalimi. Pirmą kartą užfiksuotas XVIII a. pabaigoje, jis toliau vystėsi ir tapo svarbia kokybės kontrolės ir sklandaus pramonės įmonių darbo dalimi. Toliau paaiškinami svarbiausi faktai apie matavimo prietaisų kalibravimą.
Kalibravimas - tai procesas, kurio metu tikrinamas matavimo prietaiso matavimo tikslumas. Tai atliekama kalibruojamo prietaiso išmatuotas vertes lyginant su etalonu arba etaloniniu prietaisu, kurio tikslumas jau žinomas. Kalibravimo tikslas - užtikrinti, kad tikrinamas prietaisas duotų atkuriamus ir tikslius rezultatus.
Matavimo prietaisai turi būti kalibruojami, kad būtų užtikrintas jų tikslumas ir patikimumas ilgą laiką. Juk laikui bėgant jie gali tapti netikslūs dėl nusidėvėjimo, aplinkos poveikio ar kitų veiksnių.
Be to, matavimo prietaisų kalibravimas yra labai svarbus siekiant laikytis saugos standartų. Tai ypač aktualu kritinėse pramonės šakose, pavyzdžiui, medicinos technologijų ar aviacijos ir kosmoso, kur netikslūs matavimai gali sukelti rimtą pavojų saugai, taip pat mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje, siekiant užtikrinti duomenų vientisumą ir patikimumą.
Kalibravimas padeda matavimo prietaisų naudotojams laikytis teisinių reglamentų ir pramonės standartų bei išvengti gamybos klaidų, kurios gali atsirasti dėl netikslių matavimų.
Reguliariai turi būti kalibruojama daug matavimo įrangos, įskaitant svarstykles, termometrus, RTD temperatūros zondus, termoelementus, manometrus, slėgio matavimo prietaisus, srauto matuoklius, linijinius koduotojus, elektros matavimo prietaisus ir daugelį kitų bandymo prietaisų. Iš esmės kiekvieną prietaisą, naudojamą tiksliems matavimams pramonėje, moksle ar medicinoje, reikia reguliariai kalibruoti.
Matavimo įrangos kalibravimą gali atlikti išorinės bandymų ir kalibravimo laboratorijos, taip pat įmonės vidaus skyriai. Toks lankstumas leidžia įmonėms pasirinkti tinkamą matavimo prietaisų kalibravimo variantą, atsižvelgiant į konkrečius reikalavimus ir išteklius.
Kalibravimus galima diferencijuoti pagal atitinkamas matuojamąsias medžiagas arba matavimo įrangą. Dažnai vartojamos šios sąvokos: temperatūros kalibravimas, slėgio kalibravimas arba drėgmės kalibravimas. Priklausomai nuo matuojamosios medžiagos ir matavimo prietaiso naudojamos skirtingos kalibravimo procedūros ir etalonai.
Kalibravimo dažnumas gali skirtis priklausomai nuo matavimo prietaiso tipo, jo paskirties, konkrečių pramonės šakos reikalavimų ir aplinkos poveikio. Svarbūs kriterijai yra gamintojo rekomendacijos, naudojimo intensyvumas, norminiai reikalavimai ir istoriniai eksploataciniai duomenys. Daugelis įmonių renkasi kasmetinį kalibravimą. Bet kuriuo atveju svarbu, kad sprendimas dėl kalibravimo dažnumo būtų kruopščiai dokumentuojamas ir reguliariai peržiūrimas, siekiant užtikrinti, kad jis išliktų tinkamas.
Matavimo tolerancijos apibrėžia leistiną paklaidų intervalą arba nuokrypio ribas, kurios yra leistinos matuojant konkrečią vertę. Jos yra labai svarbi kokybės kontrolės dalis gamybos procesuose ir kitose srityse, kur svarbus tikslumas. Matavimo tolerancijų apibrėžimas apima keletą pagrindinių aspektų. Jie apima atitinkamus reikalavimus bei apibrėžtas viršutinę ir apatinę ribines vertes.
Daugelyje pramonės šakų egzistuoja standartizuotos tolerancijos, apibrėžtos tokiuose standartuose kaip ISO ar DIN. Šie standartai palengvina bendravimą ir tolerancijų standartizavimą įvairiose pramonės šakose ir taikymo srityse.
Kalibravimo matavimo taškų skaičius ir jų pasirinkimas priklauso nuo įvairių veiksnių, pavyzdžiui, matavimo prietaiso tipo, numatomo naudojimo būdo, konkrečios paskirties reikalavimų ir taikomų pramonės standartų. Tačiau iš esmės visas kalibruojamo prietaiso darbinis diapazonas turėtų būti nubrėžtas taip, kad jau būtų nustatyti apatinis ir viršutinis matavimo taškai. Nustatant matavimo taškus taip pat svarbūs šie veiksniai:
Taikant prietaisus, kuriems būtinas didelis tikslumas, visame matavimo diapazone turėtų būti keli matavimo taškai, kad būtų užtikrintas tikslus kalibravimas.
Kai kuriose taikomosiose programose tam tikri matavimo intervalai gali būti svarbesni už kitus. Tokiais atvejais kalibruojant reikėtų atsižvelgti į kritinius taškus.
Daugelyje pramonės šakų galioja specialūs standartai arba rekomendacijos, kuriose nurodoma, kiek ir kokių matavimo taškų turėtų būti naudojama kalibruojant. Šių standartų reikėtų laikytis, kad būtų užtikrinta atitiktis ir kokybė.
Ankstesni prietaiso veikimo duomenys gali parodyti, kuriuose taškuose kalibruojamas prietaisas yra linkęs peržengti leistinosios paklaidos ribas, todėl jie gali būti naudingi pasirenkant matavimo taškus.
Dėl šio sudėtingumo daugeliu atvejų patartina kreiptis į akredituotą laboratoriją, kad būtų užtikrinta, jog kalibravimas atitinka konkrečius reikalavimus ir standartus.
Atliekant akredituotą kalibravimą matavimo prietaisų kalibravimą atlieka oficialios akreditacijos įstaigos pripažinta laboratorija. Šio tipo kalibravimas atliekamas pagal nustatytus standartus ir normas, pripažintus tarptautiniu mastu. Pavyzdžiui, Vokietijoje kalibravimo laboratorijas akredituoja Vokietijos akreditavimo tarnyba (Deutsche Akkreditierungsstelle, DAkkS).
Kalibravimo sertifikatas - tai dokumentas, kuriame pateikiami kalibruoto matavimo prietaiso rezultatai. Jis yra įrodymas, kad buvo patikrintas matavimo prietaiso tikslumas ir patikimumas. Kalibravimo sertifikate paprastai pateikiama tokia informacija kaip kalibravimą atlikusios laboratorijos pavadinimas ir adresas, kalibravimo data ir laikas, išmatuotos vertės prieš kalibravimą ir po jo, informacija apie atitinkamą matavimo neapibrėžtį, kalibravimo taškai ir kita svarbi informacija. Kalibravimo sertifikatas yra svarbus dokumentas, įrodantis kalibravimo atitikimą nacionaliniams ir (arba) tarptautiniams standartams ir užtikrinantis kokybę.
Kalibravimo sertifikato pavyzdys DAkkS, 1 puslapis
Kalibravimo sertifikato pavyzdys DAkkS, 2 puslapis
Atsekamas kalibravimas leidžia atsekti kalibruoto prietaiso matavimo rezultatus pagal pripažintą nacionalinį arba tarptautinį standartą per nenutrūkstamą palyginimų grandinę. Kiekvienas šios grandinės elementas turi būti atsekamas, kad būtų užtikrintas visos grandinės tikslumas ir patikimumas. Paprastai atsekamąjį kalibravimą atlieka DAkkS kalibravimo laboratorijos, todėl DAkkS kalibravimo sertifikatas įrodo matavimo priemonių atsekamumą.
Kalibravimas ir reguliavimas yra du skirtingi, tačiau tarpusavyje susiję procesai, susiję su matavimo prietaisais. Taigi kalibravimas yra procesas, kuriuo nustatoma, kaip tiksliai matuoja matavimo prietaisas, o reguliavimas yra procesas, kuriuo pagerinamas matavimo prietaiso tikslumas. Praktiškai abu procesai dažnai derinami: pirmiausia prietaisas kalibruojamas, kad būtų nustatytas jo tikslumas, o tada, jei reikia, koreguojamas, kad matavimo tikslumas padidėtų.
Kalibravimas ir oficialioji patikra yra du skirtingi procesai, kurie dažnai painiojami, nes abu susiję su matavimo prietaisų tikslumu. Tačiau, nepaisant jų panašumo, jų tikslai ir teisinė reikšmė skiriasi. Kalibravimas naudojamas kalibruoto objekto matavimo tikslumui patikrinti ir dokumentuoti, o oficialioji patikra yra teisinė procedūra, kuria patvirtinama matavimo prietaiso atitiktis vyriausybės nuostatoms. Kalibravimą gali atlikti akredituotos laboratorijos arba vidinės įstaigos, o patikrą atlieka valstybės įgaliotos institucijos arba įstaigos.
